Vytautas Babelis gimė Lietuvoje,Vilkaviškyje. Baigęs Vilniaus Universitetą dirbo statybose.Nuo 1989m.atsidėjo dvasinei veiklai.Tapyti pradėjo 1978m.
Vilniuje bendravo su pažangiais menininkais,įskaitant ir impresionizmo atstovus,nors tapė romantiškai spalvingų,neišdailintu stiliumi.
Vytauto tyli egzistencija,vienuolishkas atsidavimas tapybai,nuolatinis nepasitenkinimas pasiektais rezultatais, reikalavo siekti tinkamo tapybos stiliaus.Jo ryšiai su ankstyvuoju impresionizmu ir ekspresionizmu buvo laikini,o jo atsidavimas menui tapo legendiniu ir sulaukė daugelio žymių menininkų dėmesio. Po jo surengtų parodų, Babelis tapo geriau žinomas, o nuo 2009m.jo darbai buvo išskirti keliose svarbiausiose oficialiose parodose.
Babelis dirba lėtai, įdedamas daug minties i kiekvieną potepi-taip daro daugelis tapytojų, bet jo mintys siekia senuosius heroishkus (mitinius)laikus. Akademinės dailės mokomi kompoziciniai,spalvų balanso ir kiti klausimai buvo ryžtingai atmesti siekiant sėkmingai paveiksluose įgyvendinti savas meninės idėjas.Kiekvienas teptuko potėpis ne tik vaizduoja tai kas matoma,bet ir apjungia visus ankstesnius potėpius,siekiant dviejų tikslų: trečios dimensijos jutimo nenaudojant linijinės perspektyvos ir sujungiant dažo dėjima su drobės faktūra. Tai sunkiai pasiekiami tikslai ir Babelis daug kartų pakartotinai bando norėdamas pasiekti „teisingą“ rezultatą. Tokiais junginiais jis visiškai skiriasi nuo kitų menininkų arba kubistu,kurie tiesiog ėmėsi supaprastinimo ir kūrė iš visų elementų drąsų dizainą.
Spalvinė schema yra „ triadika-antrine triadika“ ,kaip ir spalvos nėra pirminės, bet prislopintos.Trečia dimensija yra tiktai lokali(vietinė) ,o tai sukuria gyvai banguojanti drobės paviršiaus efektą.
Vėlesniuose darbuose Babelis pasuko link abstraktesnes tapybos: supaprastintos formos,tiktai užuominos apie daiktishkuma,užtikrinta kaip uola energija. Teptuko potėpiai dabar yra klojami kaip susijungianchios plytelės, o kompozicija naudojama sąlyginė.
Babelio menas yra įkvepiantis ir įspėjantis. Pastovus atkaklumas pasiteisino ir pagaliau tapo pirmo rango tapytoju.
Įspėjimas, nes Babelis yra vertinamas už tai,ką jis darė-
Be to,pats tapybos veiksmas,mintis esanti kiekviename potepyje,tapo svarbus vienai abstrakčios tapybos vystymosi krypčiai. Vieną kartą nutolus nuo poreikio kurti fotografinį panašumą, drobė tampa kaip naujų idėjų kovos lauku,kokia tapyba gali ir turi būti: kubistine ir ekspresionistine (ekspresyvus kubizmas)