“Žiema”.
Vytauto Babelio meno kūrinyje “Žiema”puikiai perteikti Rytų ir Vidurio Europos menui būdingi žiemos elementai.Paveiksle vaizduojama eilė medžių nuo kurių šakų nuplėšti lapai,stovintys snieguotame kraštovaizdyje. Medžių šešėliai driekiasi sniege sukurdami šviesos ir šešėlių žaismą.
Menininkas meistriškai naudoja subtilius spalvų niuansus,tuo perteikdamas šaltą ir gaivų orą,o mėlynų ir šviesiai gelsvų spalvų tonai virpa ant sniegu padengtos žemės.Dangaus blyškumas perteikia debesuotą žiemos dienos nuotaiką,bet debesyse tvyrantis švelnumas atsveria žemiškos scenos šaltumą.
Menininkas taip pat naudoja vertikalias medžių linijas kontrastuojančias su horizontaliom sniego platybėm tuo įtraukdamas žiūrinčiuosius gilyn į vaizdą.Nors medžiai atrodo nejudantys,bet šešėlių kreivumas ir kraštovaizdžio nutolimas,sukelia judėjimo pojūtį,kas rodo,kad nors laiko slinkimas tylus,bet žiema atneša neišvengiamus pokyčius.Tamsesni medžiai fone priešpastatyti (šviesesniam) horizontui, dar labiau padidina gylį,suteikia erdvės ir izoliacijos pojūtį būdingą kaimo scenoms.
Šis ypatingas meno kūrinys puikiai atspindi Rytų ir Vidurio Europos meno žiemos kaip atšiaurios ir ramios vaizdavimą-nederlingi medžiai ir didžiuliai sniego laukai rodo sąstingį,bet tylus gamtos grožis pabrėžia gamtos tvirtumą.Šviesos ir šešėlių naudojimas ne tik suteikia paveikslui vizualinį ritmą,bet ir sužadina subtilias emocijas,kylančias išgyvenant žiemą šiuose regionuose-vienatvę,apmąstymus ir gilų ryšį su žeme.